2010 m. rugsėjo 13 d., pirmadienis

New blog here! http://diaryoffresh.blogspot.com/

Naujas blogas ten:
^

Ciao bambinos!!!

Kraustausi į kitą blogą. Vėliau įmesiu linką

2010 m. liepos 28 d., trečiadienis

Susidariau sąrašėlį mano svajonių darbų:
  • Ekonomė
  • Archeologė
  • Restauratorė
  • Dekoracijų dailininkė
  • Vaikų chirurgijos skyriaus slaugytoja
  • Eksporto vadybininkė
  • Tatuiruotininkė
  • Šeip neerelus darbas būtų Aro policininkė, bet tai ne mano jėgoms.
  • Žirgų turismo vadovė.

Na aišku, šitas sąrašas ilgės. O dabar geros dienos jums :]

2010 m. liepos 15 d., ketvirtadienis

Na štai, pradėsiu keistis arba pagaliau pradedu suvokt kas aš.

Na štai. Atėjo ta naktis kada aš suvokiau, kad vis labiau pradedu atsisveikinti su senąja Akvile. Na, bendravimas, pagrindiniai pomėgiai, praktiškai nesikeičia. Knygos, tampa rimtesnės, o ne paiki lankstinukai. Piešimas. Pradėjau jausti kad per jį vis labiau išreiškiu savo fantaziją. Gražiausi mano piešiniai gimsta netyčia. nu tiesiog. Nesveikas paišialiojimas ant belenkokio lapelio. Drabužiai. Kambarys pilnas eskizų. Tiek drabužių, tiek papuošalų. Nevykę piešiniai jau virsta iš šiūkšledėžės. Kadangi dienos tokios karštos (nu man tai jos tobulos, bet KAIKAS manęs nelabai nori išleist) nusprendžiau taupyti pinigus, tapti labiau eko, pasigaminti daug papuošalų. Nu žinot, kur būna tokie mieli su kaspinėliu mažyyyčiu eifelio bokštu ir kokiu mažyyyyčiu puodeliu (inlove). Man jie toookie mieli. Tai va. Naktimis man (kaip visada) užplaukia idėjos kurias aš stebūklingu būdu turiu prisiminti ryte ir nupiešti tokį pat tobulą drabužį kokį aš susikūriau mintyse. Tai sunku, patikėkit. Ryt su mama pradėsim masinį mano kambario tvarkymą (tai reiškia, kad mesim viską kas man nereikalinga. TAI reiškia kad artėja apsishopinimas [šauktukas] ) na ką iki :]

2010 m. liepos 8 d., ketvirtadienis

Summer !!!

Kartais už viską labiau norėtųsi dingt kuo toliau nuo miesto. Prisiminus, kaip kai buvau daug maženė, važiuodavau į sodą, išeidavau į mišką, užsiropšdavau į medį ir valandų valandų valandas praleisdavau svajonių karalystėje, net suspurda širdis... Atrodo, kas trukdo tau daryt tą patį dabar? Taip, aš turiu įprotį pastoviai laiką leisti miške, bet tas geras jausmas koks būdavo anksčiau, tarsi užgeso kaip prieš vėją pastatyta žvakė. Kiekvieną kartą bandydama prisiminti savo svajones, jos man tik dar labiau nuliūdina. Net keista pagalvoti kad anksčiau jos man teikdavo tokį tokį džiaugsmą. Puikiai atsimenu kaip sėdėdavau mašioje, ir negalėdavau sulaukti kol atvažiuosiu . Atrodo, kas trukdo tau svajoti čia, mašinoje? Puikiai žinojau kad tos svajonės nėra tokios stebūklingos kaip ten, ant storų, plačių medžių šakų... Dabar jos neteikia laukiančio jausmo kai esame mašinoje. Tarsi būtų išblukusios ir po truputį trintusi mano galvoje...
Jei jau prakalbau apie svajones, dauguma žmonių nesupranta kaip aš galiu sedėti balkone (nors šalia knyga, kompas, telefonas ir t.t.) atsukus veidą į saulę ir svajoti. Nevisada man atsitinka taip kad galvoti aš pradedu savo noru. Dažniausiai taip atsitinka neyčia. Na baigiu aš čia savo nesąmones pezioti ir linkiu jums laimingos likusios dienos (wave)

2010 m. balandžio 14 d., trečiadienis

One.

Kadangi nelabai turiu ką papasakot, pasakysiu vieną žodį: MIRK. Ačiū už dėmesį.
xoxo Jey

2010 m. balandžio 9 d., penktadienis

City

Dienelė mokykloje prabėgo žaibiškai greitai. Pusė keturių su Kamile jau riedėjom į centrą. Pykšt pokšt. Apsishopinom ir patraukėm vaikščiot. Darėm nesąmones (psst, kaip visada), kalbėjom per visą dieną autikau gal kokius penkiasdešimt bilijonų pažystamų. Viltę, Agotą, mama, tėtį (netikrus aišku) susiradom draugų... Oooo, jei galėčiau daryčiau tai visadaaaaa. Gal kokį pusvalandį sedėjom ant soliuko ir darėm tookias nesąmones. Tai tiek žinių šiandien. Gero vakaro jums :]

xoxoxo
ur Jey

2010 m. balandžio 8 d., ketvirtadienis

IM COMMING BERLYN!!

Nebegaliu sulaukt!!!! Negaliu sulaukti Starbucks negaliu sulaukt H&M. Labiausiai H&M. Miesto centras, mielos parduotuvės, Heide parkas ir linksmybės viešbutyje... Ir keturios dienos be tėvų.

U never Stop me

Praėjus dienelei mokykloje ir tenise nusprendžiau paatostogauti. Skambinu Giedrei. Negali. Kamii. Negali. Kamai. Negali. "Pssst. Galiu ir viena kur nors nueiti" . Apsirengiau, susiruošiau ir išėjau. Vaikščiodama nuostabiomis Antakalnio gatvėmis, prisidengdama veidą nuo vakarinės besileidžiandžčios saulės užsisvajojau apie skudurynus ir savo nuostabujį senų knygų knygyna. Pažiurėjau į laikrodį. Pusė aštuonių. Jau niekas nebedirbs. Sumasčiau nueit į vieną parduotuvę. Ir prieš mano akis atsivėre paaaats nuostabiausias vaizdas mano pasaulyje. Naujas skudurynas. O aš taaaaaip liūdėjau dėl uždaryto knygyno. Pradėjo degt žalia. Pasileidau bėgt. Sustojau ties vidurio perėjos. Prastovėjus gal pusvalandį, iždidžiai pasiekus savo tiksla pastūmiau duris. Ir negalėjau patikėt. Nedirba. Leisdamasi prie upės, pasibaisėjusiu žvilgsniu apžiūrinėdama naują pastata, iškilusį vietoj mūsų parkelio. Jis šlykštus. Pasibaisėtinas. Apsoliučiai apgailėtinas. Tai va. Nusileidus prie upės apgalvojau dieną.
  • Kancleris. (ir vėėėėėl)
  • Nuvesti Murzę į veterinariją. Nukirmint.
  • APSILANKYT NAUJAM SKUDURYNE !!!!!
  • Eit apsishopint su Kama
  • Naaamučiai.
  • (Gal paruošt pamokas (????) )

Eidama toliau negalėjau atsižavėt Antakalniu. Atrodo praleidau čia visą savo gyvenimą, bet Antakalnis man iki šiol atrodo stebuklingas. Žvejai, bėgikai, šaltiniai, skudurynai, bandelinės, dviračiai. Viskas tiesiog neereliai nepakartojamai nuostabuuu. I (H) ANTAKALNIS. Saulė šviečia, o aš sustojau. Apsisukau. Peržvelgiau naują antakalnio viešajį tuoletą (aš kalbu apie pastatą vietoj parkelio). Pasišlikštėjau. Kiekvieną mielą naktį matau tą kraną. Girdėjau, kad čia bus gaisrinė. Dar kartą pasišlikštėjau. Ir tyliai sau galvoje sumasčiau, kad tas kuris daro mūsų senajį gerajį antakalnį Karoliniškėmis nr.du mirs skaudžia ir kankinančia mirtimi. Bet čia kai aš užaugsiu taip bus. Eidama žole pamačiau dar vieną šlykštų dalyką: pakeitė sporto klubo laiptus. Tada galvojau kad pradėsiu rėkt. Galima paklaust? Manau, kad galima. KĄ PO VELNIAIS JIE DARO IŠ MŪSŲ ANTAKALNIO !?!?!?!?!?!?!?

2010 m. balandžio 4 d., sekmadienis

Espanol

Empieza a aprender español recientemente. Tan pronto como la visita de Barcelos. No sé por qué, pero esto me habla muy cerca. Probablemente porque quiero emigrar que se convirtió en España.
Nunca pensó que su voluntad de aprender en casa. Ahora incluso se puede chatear con el español, pero sí un error frecuente. La mayoría de okytis español me va en google. Me encontré con un botón que RICA paspudus con nosotros con cualquier prefijo. jega Sally?
Nunca pensó que su voluntad de aprender en casa. Ahora incluso se puede chatear con el español, pero sí un error frecuente. La mayoría de okytis español me va en google. Me encontré con un botón que RICA paspudus con nosotros con cualquier prefijo. jega ania?

2010 m. balandžio 3 d., šeštadienis

Coffee.meet

Kaip minėjau praitam bloge, nemėgstu vienodų dienų. Ir ačiū Dievui, ši tokia tikrai nebuvo. Besitvarkydama išgirdau namų telefoną (ačiū Dievui) Viltė: " Nori į Coffee inn?" "Negaliu" "Ot" pletkai pletkai. Po dešimties minučių " Gal nori" " Nu palauk" siurli murli. "Davai" Susitinkam. Važiuojam. Coffee inn nusiperku kortą. Viltė pasipildo. Nusiperkam Late Latte. Kęstonis sėdi šalia. Plepam kažkokias nesąmones darom. Moteris kuri šalia sėdi žvengia iš mūsų. Buvo miela. Poto berniukui (ne Kęstoniui) FAAAIIILLL. Kuprinės šūdelis už kėdės užsikabino. Atsistojo. Pusė Coffee inn lūžta. Ir vaikšto su ta kėde. Pardavėjom sako " Nu negaliu atsikabint" pardavėjos lūžta. Tai vat dienelė. Dar vėliau parašysiu ;DD

I'm FREE

Kiekvieną dieną bandau pradėti kitaip. Kiekvieną dieną stengiuosi negalvoti apie tą patį. Skamba banaliai, bet taip ir yra. Per MySecretPuslapisKurioJumsNepasakysiu tiesiog negaliu žiūrėti tų pačių filmų. Negaliu piešti tų pačių piešinių. Man taip tiesiog neišeina. Man reikia būti laisvesniai, nepriklausyti vienodai dienos rutinai. Jei man taip atsitinka, kad kiekviena diena būna beveik vienoda, diena man tampa beprasmė, neįdomi. Kiekvieną dieną eit į tą pačią vietą man yra košmaras (taip taip, kalbu apie konclagerį). Kalbėti tom pačiomis temomis - dar nuobodžiau. Yar vieintelis dalykas kurį galiu daryti kiekvieną dieną - svajoti. Nors valandų valandas. Tik duok man laiko. Svajoju aš visur. Besiprausdama anksti ryte, mokykloje, būreliuose, namuose, sėdint Coffe inn su draugais, atsigulus miegot ir pasinerint į sapnų karalystę. Manau tiek šiam kartui. Linksmų Vėlykų!!!
xoxoxoxo
Ur Jey

2010 m. balandžio 2 d., penktadienis

I (H) SUN




Negaliu patikėti, kad saulė vėl šviečia. Tiek laiko prabūvojus tikrai nejaukiam fone, praleidus, atrodo, pusę gyvenimo kancleryje (turiu omeny mokykloje) pagaiau atėjo pavasaris. Reiškia greit ateis ir vasara. Po 9 h. prieglaudoj, kiemas, riedučiai, dviračiai, draugai, miestas, medžiai, tarzankės, padangos kabančios ant medžių ir nuostabiausi nuotykiai vėl prasidės... Aišku toliau eis keturratis, sodas, visos dienos praleidimas miške, Murzė (mano katė) kuriai pagaliau galėsiu duoti tiek dėmesio,kiek ji verta. Megojimo kartu mums tiiikrai neužtenka. Prasidės krepšinis. Kiekvieną rytą už lango vėl girdėsiu tylius kamuolio dungsėjimus už lango. Tai man lyg ženklas kiekvieną rytą, kad nereikia bėgti į mokyklą, būrelius. Siaubingiausia yra tai kad vasara-tikra vasara, man prasidės tik po egzaminų. Bet jei aš to noriu, man tai nebus kančia. Kiekvieną dieną mano nuomonė į Vienožinskio dailės mokyklą vis keičiasi. Eit, neit. Išlaikysiu, neišlaikysiu. Kiekvieną dieną yliai pakartoju: "Nu, božyte, sėskis ir piešk kol ta išeis. Bet nuostabiausia vistiek yra tai, kad atėjo pavasaris. Kad artėja vasara. Kad šviečia saulė. Kad žolė vėl žalia. Kad baigėsi lietus. Kad nebėra sniego. Kad ir vėl girdžiu paukščius. Kad viskas yra nuostabu.

2010 m. vasario 26 d., penktadienis

I'm The Best

VALIOOOO AŠ GAVAU DEŠIMT. Štai kokie garsai malonus sklendi istorijos pamokoje. VALIO AŠ GAVAU SEPTYNIS- matieka. VALIO AS PADARIAU PAKABUTĮ IŠ SULŪŽUSIŲ, BESTIKLIŲ NERDŲ!!!! VALIO AŠ TALENTINGA. "Aš nebesibastau per pertraukas po mokykla, o sėdžiu ir kartojuos pamokai" svajok svajok vilte. tavo kartojimasis tikriausiai yra lošimas kortomis KIEKVIENĄ pertrauką. OOOO CHANEL> taaaip tu gi "fashion is my passion". "Čia tik tu taip moki trintis. Kai Kamilių nėra taj jau prie kitų triniesi"> Iš ko išmokau? Kai kamilės nebekartu taj TU pradėjai prie monikos. Tai TU kai atėjai pradėjo bent dauguma žmonių pyktis. Blyn vilte, žinau, kad blogai darau taip elgdamasi bet nebegaliu visko laikyt. Paprašysi- pasakysiu ASMENIŠKAI. Ačiū už dėmesį.

2010 m. vasario 14 d., sekmadienis

My Dream city


Spėkite kas čia? Niujorkas? Neee. Hong kongas? OOO Jaaa Snele.
Nuostabusis Kinijos miestas. Mano svajonių miestas. Ahh, aš jau įsivaizduoju daaaug anime ir visokių nekokybiškų smulkmenėlių parduotuvėles, milžiniškus prkybcentrius ir mielus kitaicėlius begiojančius gatvėmis. Vakarais eičiau vaikščioti ir vistiek jausčiausi saugi nes šalia eitu koks bilijardas kitaiciu. Niekada nenorėčiau ten gyventi (nes jau nusižiūrėjau vietą į kurią emigruosiu- Barcelona) bet aplankyti ir pabūt ten kokią svaitę ar dvi- BŪTŲ TOBULA!!!!!
xoxoxoxo
your Jemmy

F R I E N D S






Na manau reik kažką suregzt apie savo nuostabiasias mokykliniokes.



Kamii-I love bulkiute and I love p(i)eniukas autorė. Stotelėje būna neerelu, SOS būna neerelu, mokykloje būna neerelu. Atliksiu jai savo kurybos dainą: Tuuuuuu MAaaAAnoooo šIIIrdyyyJeee (h)











Kama- už angelų gaudyma. "Kama, mėlyni" "aaaa"

I love kids


Kai aš užaugsiu ir turėsiu vaikų, jie bus patys laimingiausi pasaulyje. Kai eisme į miestą aprengsiu juos pačiais gražiausiais drabužėliais ir papudruosiu nosytes kad pasijustų tikromis panelėmis, kai jie bus geri nusivesiu į atrakcijonus, nupirksiu cukraus vatos ar popkornų, Pasviręsvakarais iškepsiu karštų bandelių ir mes kartu jas suvalgysime su karštu pienu. Poto eisime pas mane į lovą ir aš jiems skaitysiu pasakas. Poto suguldysiu juos į lovas, apkamšysiu, įjungsiu stalines lempas kad iš po lovos neišlystų kokie baubai. Leisiu jiems matuotis savo aukštakulnius, žiūrėt kaip aš dažausi. Aš būsiu ta su kuria mano vaikai surukys pirmąją cigaretę ar žolės suktinę, ta kuri nerėks kai jie grįž namo vidurį nakties su taxi. Aš tiesiog pasakysiu: "Kitą kartą nemaišyk degtinės su šampanu" . Aš būsiu ta, kurios bus galima klausti kaip suvilioti mylimą vaikiną. Aš būsiu ta, kurios klaus patarimų apie paauglystę. Ir kai mano vaikai išvažiuos mokytis į kitus miestus jie man skambins ir sakys: "Labas mama, man viskas gerai, aš tavęs pasiilgau"

xoxoxoxo
Always Yours Jey
P.S. Mes dar turėsim didelį pukuotą šunį kuris žiemą tampys rogutes.





2010 m. vasario 13 d., šeštadienis

Asia girls



Vieną jaukų vakarėlį, visai netyčia benaršydama internete pamačiau labai miela nuotrauką. Po kiek laiko vienos merginos blogspot'e pamačiau jų nutraukėle. Nuotraukėlės apačioje parašyta: 2NE1-I don't care. Paspaudžau. Prieš mane išniro visagalis youtub'as ir keturios sexy japonės su savo haiginakunishinbum kalba ir pradėjo dainuoti eilinį Lady GaGos popselį. Vienintelis dalykas kas mane PRIVERTĖ žiūrėt į jas tai ir buvo JOS. Drąsios, su ryškiais skudurais ir nuostabiom plaukuosenom. Ir dar kart pazvelkime į JAS.
xoxoxo
Your Jemmy

About me


Sveiki visi! Aš esu Jemmy, Jem, Jey, žodžiu vadinkit kaip norit. Žiaurej mėgstu piešti. Das ist unryyl. Dirbu SoS gyvunu prieglaudoi. Artimiausi planai nėra labai ispudingi. Tai yra (pasigirsta būgnų tratėjimas) tai yra... NUPIRKTI SAVO KATEI SKANĖSTŲ. Dabartinė svajonė yra... kad ateitų vasara. Kituose puslapiuose esu žinoma kaip Murze ar murzelka (mano katės garbei) arba pinkmuffin (knygos garbei). Kartais mėgstu taukšt nesąmones arba daryt nesąmones. O jei papraščiau aš esu paprasta mergaitė lankanti paprastą mokyklą bet gyvenantį nepaprastą gyvenamėlį.
xoxoxoxox
your Jem