One.

Kadangi nelabai turiu ką papasakot, pasakysiu vieną žodį: MIRK. Ačiū už dėmesį.
xoxo Jey

City

Dienelė mokykloje prabėgo žaibiškai greitai. Pusė keturių su Kamile jau riedėjom į centrą. Pykšt pokšt. Apsishopinom ir patraukėm vaikščiot. Darėm nesąmones (psst, kaip visada), kalbėjom per visą dieną autikau gal kokius penkiasdešimt bilijonų pažystamų. Viltę, Agotą, mama, tėtį (netikrus aišku) susiradom draugų... Oooo, jei galėčiau daryčiau tai visadaaaaa. Gal kokį pusvalandį sedėjom ant soliuko ir darėm tookias nesąmones. Tai tiek žinių šiandien. Gero vakaro jums :]

xoxoxo
ur Jey

IM COMMING BERLYN!!

Nebegaliu sulaukt!!!! Negaliu sulaukti Starbucks negaliu sulaukt H&M. Labiausiai H&M. Miesto centras, mielos parduotuvės, Heide parkas ir linksmybės viešbutyje... Ir keturios dienos be tėvų.

U never Stop me

Praėjus dienelei mokykloje ir tenise nusprendžiau paatostogauti. Skambinu Giedrei. Negali. Kamii. Negali. Kamai. Negali. "Pssst. Galiu ir viena kur nors nueiti" . Apsirengiau, susiruošiau ir išėjau. Vaikščiodama nuostabiomis Antakalnio gatvėmis, prisidengdama veidą nuo vakarinės besileidžiandžčios saulės užsisvajojau apie skudurynus ir savo nuostabujį senų knygų knygyna. Pažiurėjau į laikrodį. Pusė aštuonių. Jau niekas nebedirbs. Sumasčiau nueit į vieną parduotuvę. Ir prieš mano akis atsivėre paaaats nuostabiausias vaizdas mano pasaulyje. Naujas skudurynas. O aš taaaaaip liūdėjau dėl uždaryto knygyno. Pradėjo degt žalia. Pasileidau bėgt. Sustojau ties vidurio perėjos. Prastovėjus gal pusvalandį, iždidžiai pasiekus savo tiksla pastūmiau duris. Ir negalėjau patikėt. Nedirba. Leisdamasi prie upės, pasibaisėjusiu žvilgsniu apžiūrinėdama naują pastata, iškilusį vietoj mūsų parkelio. Jis šlykštus. Pasibaisėtinas. Apsoliučiai apgailėtinas. Tai va. Nusileidus prie upės apgalvojau dieną.

• Kancleris. (ir vėėėėėl)
• Nuvesti Murzę į veterinariją. Nukirmint.
• APSILANKYT NAUJAM SKUDURYNE !!!!!
• Eit apsishopint su Kama
• Naaamučiai.
• (Gal paruošt pamokas (????) )

Eidama toliau negalėjau atsižavėt Antakalniu. Atrodo praleidau čia visą savo gyvenimą, bet Antakalnis man iki šiol atrodo stebuklingas. Žvejai, bėgikai, šaltiniai, skudurynai, bandelinės, dviračiai. Viskas tiesiog neereliai nepakartojamai nuostabuuu. I (H) ANTAKALNIS. Saulė šviečia, o aš sustojau. Apsisukau. Peržvelgiau naują antakalnio viešajį tuoletą (aš kalbu apie pastatą vietoj parkelio). Pasišlikštėjau. Kiekvieną mielą naktį matau tą kraną. Girdėjau, kad čia bus gaisrinė. Dar kartą pasišlikštėjau. Ir tyliai sau galvoje sumasčiau, kad tas kuris daro mūsų senajį gerajį antakalnį Karoliniškėmis nr.du mirs skaudžia ir kankinančia mirtimi. Bet čia kai aš užaugsiu taip bus. Eidama žole pamačiau dar vieną šlykštų dalyką: pakeitė sporto klubo laiptus. Tada galvojau kad pradėsiu rėkt. Galima paklaust? Manau, kad galima. KĄ PO VELNIAIS JIE DARO IŠ MŪSŲ ANTAKALNIO !?!?!?!?!?!?!?

Espanol

Empieza a aprender español recientemente. Tan pronto como la visita de Barcelos. No sé por qué, pero esto me habla muy cerca. Probablemente porque quiero emigrar que se convirtió en España.
Nunca pensó que su voluntad de aprender en casa. Ahora incluso se puede chatear con el español, pero sí un error frecuente. La mayoría de okytis español me va en google. Me encontré con un botón que RICA paspudus con nosotros con cualquier prefijo. jega Sally?
Nunca pensó que su voluntad de aprender en casa. Ahora incluso se puede chatear con el español, pero sí un error frecuente. La mayoría de okytis español me va en google. Me encontré con un botón que RICA paspudus con nosotros con cualquier prefijo. jega ania?

Coffee.meet

Kaip minėjau praitam bloge, nemėgstu vienodų dienų. Ir ačiū Dievui, ši tokia tikrai nebuvo. Besitvarkydama išgirdau namų telefoną (ačiū Dievui) Viltė: " Nori į Coffee inn?" "Negaliu" "Ot" pletkai pletkai. Po dešimties minučių " Gal nori" " Nu palauk" siurli murli. "Davai" Susitinkam. Važiuojam. Coffee inn nusiperku kortą. Viltė pasipildo. Nusiperkam Late Latte. Kęstonis sėdi šalia. Plepam kažkokias nesąmones darom. Moteris kuri šalia sėdi žvengia iš mūsų. Buvo miela. Poto berniukui (ne Kęstoniui) FAAAIIILLL. Kuprinės šūdelis už kėdės užsikabino. Atsistojo. Pusė Coffee inn lūžta. Ir vaikšto su ta kėde. Pardavėjom sako " Nu negaliu atsikabint" pardavėjos lūžta. Tai vat dienelė. Dar vėliau parašysiu ;DD

I'm FREE

Kiekvieną dieną bandau pradėti kitaip. Kiekvieną dieną stengiuosi negalvoti apie tą patį. Skamba banaliai, bet taip ir yra. Per MySecretPuslapisKurioJumsNepasakysiu tiesiog negaliu žiūrėti tų pačių filmų. Negaliu piešti tų pačių piešinių. Man taip tiesiog neišeina. Man reikia būti laisvesniai, nepriklausyti vienodai dienos rutinai. Jei man taip atsitinka, kad kiekviena diena būna beveik vienoda, diena man tampa beprasmė, neįdomi. Kiekvieną dieną eit į tą pačią vietą man yra košmaras (taip taip, kalbu apie konclagerį). Kalbėti tom pačiomis temomis - dar nuobodžiau. Yar vieintelis dalykas kurį galiu daryti kiekvieną dieną - svajoti. Nors valandų valandas. Tik duok man laiko. Svajoju aš visur. Besiprausdama anksti ryte, mokykloje, būreliuose, namuose, sėdint Coffe inn su draugais, atsigulus miegot ir pasinerint į sapnų karalystę. Manau tiek šiam kartui. Linksmų Vėlykų!!!
xoxoxoxo
Ur Jey

I (H) SUN

Negaliu patikėti, kad saulė vėl šviečia. Tiek laiko prabūvojus tikrai nejaukiam fone, praleidus, atrodo, pusę gyvenimo kancleryje (turiu omeny mokykloje) pagaiau atėjo pavasaris. Reiškia greit ateis ir vasara. Po 9 h. prieglaudoj, kiemas, riedučiai, dviračiai, draugai, miestas, medžiai, tarzankės, padangos kabančios ant medžių ir nuostabiausi nuotykiai vėl prasidės... Aišku toliau eis keturratis, sodas, visos dienos praleidimas miške, Murzė (mano katė) kuriai pagaliau galėsiu duoti tiek dėmesio,kiek ji verta. Megojimo kartu mums tiiikrai neužtenka. Prasidės krepšinis. Kiekvieną rytą už lango vėl girdėsiu tylius kamuolio dungsėjimus už lango. Tai man lyg ženklas kiekvieną rytą, kad nereikia bėgti į mokyklą, būrelius. Siaubingiausia yra tai kad vasara-tikra vasara, man prasidės tik po egzaminų. Bet jei aš to noriu, man tai nebus kančia. Kiekvieną dieną mano nuomonė į Vienožinskio dailės mokyklą vis keičiasi. Eit, neit. Išlaikysiu, neišlaikysiu. Kiekvieną dieną yliai pakartoju: "Nu, božyte, sėskis ir piešk kol ta išeis. Bet nuostabiausia vistiek yra tai, kad atėjo pavasaris. Kad artėja vasara. Kad šviečia saulė. Kad žolė vėl žalia. Kad baigėsi lietus. Kad nebėra sniego. Kad ir vėl girdžiu paukščius. Kad viskas yra nuostabu.