New blog here! http://diaryoffresh.blogspot.com/

Naujas blogas ten:
^

Ciao bambinos!!!

Kraustausi į kitą blogą. Vėliau įmesiu linką

Susidariau sąrašėlį mano svajonių darbų:

• Ekonomė
• Archeologė
• Restauratorė
• Dekoracijų dailininkė
• Vaikų chirurgijos skyriaus slaugytoja
• Eksporto vadybininkė
• Tatuiruotininkė
• Šeip neerelus darbas būtų Aro policininkė, bet tai ne mano jėgoms.
• Žirgų turismo vadovė.

Na aišku, šitas sąrašas ilgės. O dabar geros dienos jums :]

Na štai, pradėsiu keistis arba pagaliau pradedu suvokt kas aš.

Na štai. Atėjo ta naktis kada aš suvokiau, kad vis labiau pradedu atsisveikinti su senąja Akvile. Na, bendravimas, pagrindiniai pomėgiai, praktiškai nesikeičia. Knygos, tampa rimtesnės, o ne paiki lankstinukai. Piešimas. Pradėjau jausti kad per jį vis labiau išreiškiu savo fantaziją. Gražiausi mano piešiniai gimsta netyčia. nu tiesiog. Nesveikas paišialiojimas ant belenkokio lapelio. Drabužiai. Kambarys pilnas eskizų. Tiek drabužių, tiek papuošalų. Nevykę piešiniai jau virsta iš šiūkšledėžės. Kadangi dienos tokios karštos (nu man tai jos tobulos, bet KAIKAS manęs nelabai nori išleist) nusprendžiau taupyti pinigus, tapti labiau eko, pasigaminti daug papuošalų. Nu žinot, kur būna tokie mieli su kaspinėliu mažyyyčiu eifelio bokštu ir kokiu mažyyyyčiu puodeliu (inlove). Man jie toookie mieli. Tai va. Naktimis man (kaip visada) užplaukia idėjos kurias aš stebūklingu būdu turiu prisiminti ryte ir nupiešti tokį pat tobulą drabužį kokį aš susikūriau mintyse. Tai sunku, patikėkit. Ryt su mama pradėsim masinį mano kambario tvarkymą (tai reiškia, kad mesim viską kas man nereikalinga. TAI reiškia kad artėja apsishopinimas [šauktukas] ) na ką iki :]

Summer !!!

Kartais už viską labiau norėtųsi dingt kuo toliau nuo miesto. Prisiminus, kaip kai buvau daug maženė, važiuodavau į sodą, išeidavau į mišką, užsiropšdavau į medį ir valandų valandų valandas praleisdavau svajonių karalystėje, net suspurda širdis... Atrodo, kas trukdo tau daryt tą patį dabar? Taip, aš turiu įprotį pastoviai laiką leisti miške, bet tas geras jausmas koks būdavo anksčiau, tarsi užgeso kaip prieš vėją pastatyta žvakė. Kiekvieną kartą bandydama prisiminti savo svajones, jos man tik dar labiau nuliūdina. Net keista pagalvoti kad anksčiau jos man teikdavo tokį tokį džiaugsmą. Puikiai atsimenu kaip sėdėdavau mašioje, ir negalėdavau sulaukti kol atvažiuosiu . Atrodo, kas trukdo tau svajoti čia, mašinoje? Puikiai žinojau kad tos svajonės nėra tokios stebūklingos kaip ten, ant storų, plačių medžių šakų... Dabar jos neteikia laukiančio jausmo kai esame mašinoje. Tarsi būtų išblukusios ir po truputį trintusi mano galvoje...
Jei jau prakalbau apie svajones, dauguma žmonių nesupranta kaip aš galiu sedėti balkone (nors šalia knyga, kompas, telefonas ir t.t.) atsukus veidą į saulę ir svajoti. Nevisada man atsitinka taip kad galvoti aš pradedu savo noru. Dažniausiai taip atsitinka neyčia. Na baigiu aš čia savo nesąmones pezioti ir linkiu jums laimingos likusios dienos (wave)

One.

Kadangi nelabai turiu ką papasakot, pasakysiu vieną žodį: MIRK. Ačiū už dėmesį.
xoxo Jey

City

Dienelė mokykloje prabėgo žaibiškai greitai. Pusė keturių su Kamile jau riedėjom į centrą. Pykšt pokšt. Apsishopinom ir patraukėm vaikščiot. Darėm nesąmones (psst, kaip visada), kalbėjom per visą dieną autikau gal kokius penkiasdešimt bilijonų pažystamų. Viltę, Agotą, mama, tėtį (netikrus aišku) susiradom draugų... Oooo, jei galėčiau daryčiau tai visadaaaaa. Gal kokį pusvalandį sedėjom ant soliuko ir darėm tookias nesąmones. Tai tiek žinių šiandien. Gero vakaro jums :]

xoxoxo
ur Jey